- bliauti
- bliáuti vksm. Ãvys labai̇̃ bliáuna, bãdosi prieš vė́trą ir vė́ją ar šal̃tį.
.
.
bliauti — bliauti, na ( ja), bliovė intr. 1. SD329, R, K rėkti (apie avį, ožką, veršį): Avis bliauna J. Rodės man išties, kad jaučių kaimenė bliovė K.Donel. Ko ta telyčiukė bliauja (bliauna)? Gs. Karvės bliauna gurbe, gal visą dieną neliuobtos Kp. Kieno… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbliauti — 1. intr. bliaunant išbėgti ar išeiti: Avys išbliovė į ganyklą Grg. 2. tr. bliaunant išprašyti: ^ Viena avis del visų išbliauna Vdžg. 3. intr. išgalėti bliauti: Veršis išbliauna kaip jautis Pn. Tas veršis bliovė, paskui užkimo ir pradėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
mykti — mỹkti, ia, ė intr. 1. Bgs, Lp, Dkš, Rmš, Krkl, Skr tęsiamu, nestipriu balsu mūkti, bliauti (apie galvijus): Karvė mỹkia pasilikus J. Gyvuliai alkani ir ištroškę mykia, bliauna LzP. Mykė karvės, kvykė kiaulės, kudakavo vištos, gageno žąsys,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabliauti — 1. intr. kurį laiką bliauti: Nupirkta ožka pabliaũs kelias dienas ir apsipras Rm. 2. intr. menk. kurį laiką paverkti: Bliauk bliauk – pabliausi ir apsistosi Grg. 3. tr. menk. pasakyti ką nereikalinga: Jis niekad nieko be reikalo nepabliaus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pribliauti — tr. 1. refl. K bliauti iki soties: Prisibliaũs ožkelė netekus vaiko Rm. 2. menk. priverkti: Pribliovė septynias skleinyčes ašarų Dr. 3. refl. menk. iki soties prisiverkti: Prisibliausi vyro diržą čiulpdama Ds. 4. menk … Dictionary of the Lithuanian Language
įbliauti — intr. 1. bliaunant įeiti: Ožka, teliukas, vaikas įbliauna, karvė įbliuvoja Š. 2. refl. Ds menk. įsileisti bliauti, verkti: Kai insbliovė mergiotė, tai nėr ir nustojimo Trgn. bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
Список праиндоевропейских корней — Для улучшения этой статьи желательно?: Найти и оформить в виде сносок ссылки на авторитетные источники, подтверждающие написанное … Википедия
bljuvati — bljùvati (Ø, što) nesvrš. <prez. bljȕjēm, imp. bljȗj, pril. sad. bljȕjūći, gl. im. ānje> DEFINICIJA 1. povraćati, rigati 2. pren. a. naglo i obilno sipati, izbacivati iz sebe; rigati (o vulkanu, vatri iz oružja, dimu iz dimnjaka) b. pejor.… … Hrvatski jezični portal
apmaldyti — 2 apmaldyti tr. 1. apraminti, aptildyti: Aš tave diržu apmaldysiu, jei taip nenustosi bliauti Trgn. Apmaldžiaũ šeimyną ant vietos J. Apmaldyk, kad jis nebšnekėtum piktai J. 2. R63 padaryti ne tokį smarkų, sušvelninti, susilpninti: Tų žolių kaip… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsibliauti — menk. apsiverkti: Tas Jonelis, tėvą pamatęs, apsibliovė Krtn. Apsibliovė vaikas iš to skausmo Slnt. bliauti; apsibliauti; atbliauti; įbliauti; išbliauti; nubliauti; pabliauti; parbliauti; … Dictionary of the Lithuanian Language